Kodėl kompiuterio vidus reikalauja dėmesio
Daugelis žmonių puikiai prižiūri savo kompiuterio išorę – nušluosto ekraną, nubraukia dulkes nuo korpuso, bet visiškai pamiršta, kas vyksta viduje. O ten, tarp plokščių ir ventiliatorių, kaupiasi tikras dulkių sluoksnis, kuris gali tapti rimta problema. Sisteminio bloko valymas nėra tik estetikos klausimas – tai tiesiogiai veikia jūsų kompiuterio našumą, ilgaamžiškumą ir net saugumą.
Dulkės veikia kaip šiluminė antklodė, kuri neleidžia komponentams normaliai atvėsti. Procesorius pradeda kaisti, vaizdo plokštė dirba aukštesnėje temperatūroje, o tai reiškia, kad sistema automatiškai mažina našumą, kad apsisaugotų nuo perkaitimo. Blogiausiu atveju komponentai gali tiesiog sudegti. Be to, dulkės gali sukelti trumpuosius jungimus, ypač jei jos sudrėksta dėl oro drėgmės.
Paprastai rekomenduojama valyti sistemą bent kartą per pusmetį, bet jei gyvename dulkėtoje aplinkoje, turime naminius gyvūnus arba kompiuteris stovi ant grindų – verta tai daryti dažniau, gal kas tris mėnesius. Rūkantys namuose taip pat turėtų žinoti, kad nikotino nuosėdos kartu su dulkėmis sukuria lipnų sluoksnį, kurį valyti dar sunkiau.
Pasiruošimas darbui ir reikalingi įrankiai
Prieš atidarydami kompiuterio korpusą, būtina jį visiškai išjungti iš elektros tinklo. Nepakanka tiesiog išjungti per mygtuką – reikia ištraukti maitinimo laidą iš lizdo. Jei turite maitinimo bloke atskirą jungiklį, išjunkite ir jį. Tada dar keliskart paspauskite įjungimo mygtuką – taip išsikrausite likusi elektra iš kondensatorių.
Darbui jums prireiks kelių paprastų dalykų. Pirma, suslėgto oro balionėlis, kurį galima nusipirkti bet kurioje elektronikos parduotuvėje už kelis eurus. Kai kas naudoja dulkių siurblį, bet tai ne pats geriausias variantas – statinė elektra gali pakenkti jautriems komponentams. Jei vis dėlto naudojate siurblį, darykite tai labai atsargiai ir niekada tiesiogiai nelieskite komponentų.
Taip pat pravers minkštas šepetėlis (puikiai tinka senas dantų šepetėlis), keli skirtingų dydžių atsuktukai (dažniausiai kryžminis), galbūt pincetas smulkiems darbams. Vatos pagaliukai ir izopropilo alkoholis (ne mažiau kaip 90%) pravers valant termopastą. Darbui pasirinkite gerai apšviestą vietą, geriausia ant stalo, ant kurio galite ištiesti švarią audinį ar popierių.
Korpuso atidarymas ir pirminis apžiūrėjimas
Šiuolaikiniai korpusai paprastai atidaromi nuėmus šoninį skydelį, kuris laikomas keliais varžtais. Kartais tai būna rankinio sukimo varžtai, kuriems net nereikia atsuktuvo. Nuimkite tą pusę, pro kurią matosi pagrindinė plokštė – paprastai tai kairysis skydelis, kai žiūrime į kompiuterį iš priekio. Kai kurie korpusai turi abi puses nuimamas, kas dar labiau palengvina valymą.
Kai tik atidarysite korpusą, tikriausiai nustebsite, kiek ten dulkių. Ypač daug jų kaupiasi ant ventiliatorių, šilumnešių, maitinimo bloke ir apačioje. Prieš pradėdami valyti, padarykite kelias nuotraukas telefonu – jos pravers, jei reikės prisiminti, kaip buvo sujungti laidai. Nors modernūs jungtys paprastai tinka tik vienai vietai, geriau būti atsargiems.
Pažiūrėkite į bendrą situaciją viduje. Ar visi ventiliatoriai laisvai sukasi? Ar nėra atsilaisvinusių laidų, kurie galėtų kliudyti oro srautui ar net įsisukti į ventiliatorių? Ar nėra išsipūtusių kondensatorių ant pagrindinės plokštės (jie atrodo kaip maži cilindrai ir neturėtų būti išgaubti viršuje)? Tai geras momentas pastebėti bet kokias akivaizdžias problemas.
Ventiliatorių ir radiatorių valymas
Ventiliatoriai – tai dulkių magnetas numeris vienas. Jie siurbia orą, o kartu su juo ir visas dulkes. Pradėkite nuo procesoriaus aušintuvo – tai paprastai didžiausias radiatorius su ventiliatoriumi viršuje. Suslėgtu oru pūskite trumpais, stipriais pliūpsniais, laikydami balionėlį vertikaliai maždaug 10-15 cm atstumu. Svarbu: laikykite ventiliatorių pirštu, kad jis nesisktų per greitai nuo oro srauto – tai gali sugadinti guolius.
Jei ventiliatorius labai nešvarus, galite jį atjungti ir išvalyti atskirai. Dažniausiai jie laikomi keturiais varžtais arba specialiomis klipsėmis. Atjungdami nepamirškite ištraukti maitinimo laido iš pagrindinės plokštės – jis paprastai turi 3 ar 4 kontaktus. Ventiliatorių galima išvalyti šepetėliu ir šiek tiek sudrėkintu audiniu, bet būtinai palaukite, kol visiškai išdžius, prieš vėl prijungdami.
Vaizdo plokštės aušintuvas dažnai būna dar labiau užkimštas. Jei jūsų GPU turi nuimamą dangtelį, galite jį nuimti ir išvalyti radiatorių iš vidaus – ten kartais būna tikros dulkių karalystės. Bet jei nejaučiate pasitikėjimo, tiesiog gerai išpūskite suslėgtu oru pro visas angas. Maitinimo bloko ventiliatorių geriausia valyti iš išorės, neardant paties bloko – viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti pavojingą įkrovą net išjungtam įrenginiui.
Pagrindinės plokštės ir komponentų valymas
Pagrindinė plokštė turi daugybę smulkių komponentų, tarpų ir jungtys, kur dulkės mėgsta slėptis. Čia reikia būti ypač atsargiems. Suslėgtu oru švelniai išpūskite dulkes iš RAM atminties lizdų, PCI-E jungtys ir aplink procesorių. Jei matote, kad kažkur dulkės įstrigusios, galite atsargiai jas išvalyti minkštu šepetėliu.
RAM plokštės paprastai nėra labai nešvarios, bet jei jau vis tiek valote, galite jas išimti ir nuvalyti kontaktus. Švelniai paspauskite fiksatorius abiejuose RAM lizdo galuose ir plokštė pati iššoks. Kontaktus galima nuvalyti minkštu audiniu, šiek tiek sudrėkintu izopropilo alkoholiu, arba specialiu kontaktų valikliu. Įdėdami atgal, įsitikinkite, kad plokštė įeina tiesiai ir iki galo – turėtumėte išgirsti aiškų spragtelėjimą, kai fiksatoriai užsifiksuoja.
Ekspansijos plokštės (garso, tinklo, papildomos USB ir pan.) taip pat kartais verta išimti ir išvalyti jų kontaktus bei aušinimo elementus. Bet jei viskas veikia gerai ir nėra akivaizdžių problemų, galite tiesiog gerai išpūsti aplink jas. Nepamirškite išvalyti ir apačios dalies – ten dažnai kaupiasi dulkės, ypač jei korpusas turi apatinį maitinimo bloką.
Termopastos keitimas ir temperatūrų kontrolė
Termopasta – tai specialus šilumą laidus junginys tarp procesoriaus ir aušintuvo. Laikui bėgant ji išdžiūsta ir praranda savo savybes, todėl kompiuteris pradeda kaisti. Jei jūsų kompiuteriui daugiau nei 2-3 metai ir pastebite, kad temperatūros pakilo, termopastos keitimas gali būti tikras išsigelbėjimas.
Procesoriaus aušintuvo nuėmimas priklauso nuo jo tipo. Intel platformose dažniausiai reikia atsukti keturis varžtus arba pasukti keturias fiksavimo kojeles. AMD platformose būna metalinė spaustuvėlė, kurią reikia atlaisvinti. Prieš traukdami aušintuvą, švelniai pasukite jį į šonus – termopasta galėjo aušintuvą „priklijuoti” prie procesoriaus, ir tiesiog traukiant galite išplėšti procesorių iš lizdo (ypač aktualu AMD sistemoms).
Kai nuimsite aušintuvą, pamatysite seną termopastą – ji gali būti išdžiūvusi, sukietėjusi ar net sutrūkinėjusi. Ją reikia visiškai nuvalyti ir nuo procesoriaus dangtelio, ir nuo aušintuvo pagrindo. Naudokite vatos pagaliukus ir izopropilo alkoholį, kol paviršiai taps visiškai švarūs. Naujos termopastos reikia labai nedaug – maždaug ryžio grūdo dydžio lašelis procesoriaus centre. Kai pritvirtinsite aušintuvą, pasta pati pasiskirstys.
Vaizdo plokštės termopastos keitimas yra sudėtingesnis procesas, reikalaujantis išardyti visą aušinimo sistemą. Jei neturite patirties, geriau to nedaryti, nebent temperatūros tikrai kritinės. Bet jei nuspręsite rizikuoti, būtinai pažiūrėkite konkrečiai jūsų modelio ardymo vadovą – kiekviena plokštė skiriasi, ir lengva kažką sugadinti.
Laidų tvarkos optimizavimas ir oro srauto gerinimas
Gera laidų tvarka ne tik gražiau atrodo, bet ir realiai pagerina oro srautą korpuse. Šiuolaikiniuose korpusuose paprastai yra specialus tarpas už pagrindinės plokštės padėklo, kur galima nutempti daugumą laidų. Jei jūsų korpusas turi tokią galimybę, pasinaudokite ja. Laidus galima tvirtinti plastikinėmis dirželiais arba lipniomis juostelėmis.
Maitinimo bloko laidai dažnai būna didžiausia problema. Jei turite modulinį maitinimo bloką, prijunkite tik tuos laidus, kurių tikrai reikia. Perteklinius galite tiesiog atjungti ir padėti į šalį. Jei maitinimas nemmodulinis, perteklinius laidus sutvarkykite ir pririškite kur nors korpuso gale, kad jie nekliudytų oro srautui.
Oro srautas turėtų eiti nuo priekio į galą ir iš apačios į viršų – taip dirba natūrali konvekcija. Priekiniai ventiliatoriai turėtų įpūsti orą į vidų, o galiniai ir viršutiniai – išpūsti. Patikrinkite, ar ventiliatoriai sumontuoti teisingai – ant jų korpuso paprastai būna rodyklės, rodančios oro srauto kryptį. Jei pastebite, kad ventiliatoriai dirba prieš vienas kitą, pakeiskite jų orientaciją.
Komponentų patikra ir galimų problemų aptikimas
Kai jau viskas švaru, atlikite vizualinę komponentų patikrą. Pažiūrėkite į kondensatorius ant pagrindinės plokštės ir vaizdo plokštės – jie neturėtų būti išsipūtę ar pratekėję. Patikrinkite, ar nėra apdegusių ar patamsėjusių vietų, kurios galėtų rodyti trumpąjį jungimą ar perkaitimą. Uostelėkite – degėsių kvapas yra aiškus įspėjamasis signalas.
Patikrinkite visus jungtis ir įsitikinkite, kad jie tvirtai įstatyti. Ypač dažnai atsilaisvina RAM plokštės, vaizdo plokštė ir maitinimo laidai. 24-kontaktis pagrindinės plokštės maitinimo laidas ir 4 arba 8 kontaktų procesoriaus maitinimas turi būti įstatyti iki galo – paprastai išgirsite spragtelėjimą. Vaizdo plokštės papildomas maitinimas (6 arba 8 kontaktų) taip pat dažnai būna neiki galo įkištas.
Jei turite multimetrą ir žinote, kaip juo naudotis, galite patikrinti maitinimo bloko įtampas. Bet paprastam vartotojui pakanka tiesiog vizualios apžiūros ir klausymosi – keisti garsai, cypimas ar traškėjimas yra blogi ženklai. Taip pat pasukiokite ventiliatorius pirštu – jie turėtų suktis lygiai, be trūkčiojimų ar keistų garsų. Jei ventiliatorius sukasi sunkiai ar girgžda, greičiausiai išdžiūvo tepalas guoliuose ir greitai reikės jo keisti.
Grįžimas į darbą ir rezultatų stebėjimas
Kai viskas išvalyta, patikrinta ir sutvarkyta, laikas uždaryti korpusą ir patikrinti rezultatus. Prieš uždarydami, dar kartą įsitikinkite, kad visi laidai prijungti, nieko neliko viduje (atsuktuvas ar varžtas gali sukelti trumpąjį jungimą), ir visi ventiliatoriai laisvai sukasi. Uždarykite korpusą, prijunkite visus išorinius laidus ir įjunkite kompiuterį.
Pirmą kartą įjungus po valymo, sistema gali užtrukti šiek tiek ilgiau – tai normalu, ypač jei išėmėte RAM ar kitus komponentus. Kai pakraus operacinę sistemą, įdiekite temperatūrų stebėjimo programą, pavyzdžiui, HWMonitor, Core Temp ar MSI Afterburner. Stebėkite temperatūras ramybės būsenoje ir apkrovus sistemą – paleiskite kokį žaidimą ar streso testą.
Po tinkamo valymo turėtumėte pastebėti akivaizdų temperatūrų kritimą. Procesorius ramybės būsenoje turėtų būti apie 30-40°C, apkrovus – iki 60-70°C (priklauso nuo modelio ir aušintuvo). Vaizdo plokštė gali būti šiek tiek karštesnė, bet neturėtų viršyti 80-85°C net maksimalios apkrovos metu. Jei temperatūros vis dar aukštos, galbūt reikia patikrinti, ar gerai užtepėte termopastą, ar visi ventiliatoriai dirba, ar korpuse pakanka oro srauto.
Taip pat atkreipkite dėmesį į triukšmą. Švarus kompiuteris turėtų dirbti tyliau, nes ventiliatoriams nereikia suktis taip greitai, kad išlaikytų normalias temperatūras. Jei pastebite, kad kuris nors ventiliatorius vis dar triukšmauja ar girgžda, greičiausiai jį greitai reikės keisti. Geriau tai padaryti dabar, nei laukti, kol jis visiškai sustos ir sistema pradės perkaisti.
Sisteminio bloko valymas nėra sudėtinga procedūra, bet ji reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Reguliariai tai darydami ne tik pratęsite savo kompiuterio gyvenimą, bet ir užtikrinsite stabilų, tylų ir našų darbą. O geriausias jausmas – kai matai, kaip temperatūros nukrenta 10-15 laipsnių ir sistema vėl dirba kaip nauja.
