Kai viskas dingsta per akimirksnį
Prisimenu savo draugo Tomo istoriją – jis trejus metus kūrė savo verslui skirtą klientų duomenų bazę, saugojo visas sutartis, finansinius dokumentus ir projektų medžiagą vienoje vietoje. Kol vieną gražų pirmadienio rytą kompiuteris tiesiog nebeįsijungė. Viskas dingo. Trys metai darbo, tūkstančiai kontaktų, nesuskaičiuojamos valandos – išgaravo per sekundę. Tomas neturėjo jokios atsarginės kopijos. Matyt, galvojote, kad tokios istorijos nutinka tik filmuose ar kitų žmonių gyvenime? Deja, statistika rodo ką kita – apie 30% visų žmonių niekada nėra darę duomenų atsarginių kopijų, o 113 telefonų prarandama kiekvieną minutę pasaulyje.
Duomenų atsarginės kopijos – tai ne tik IT specialistų reikalas. Tai kiekvieno iš mūsų atsakomybė už savo skaitmeninį gyvenimą. Nesvarbu, ar esate verslininkas, studentas, fotografas ar tiesiog žmogus, kuris nori išsaugoti šeimos nuotraukas – duomenų praradimas gali ištikti bet kada ir bet kur.
Kas gali nutikti jūsų duomenims
Technologijos nėra tobulos, o gyvenimas – nenuspėjamas. Kietieji diskai turi ribotą tarnavimo laiką ir gali sugesti be jokio įspėjimo. Vidutiniškai kietasis diskas tarnauja 3-5 metus, bet tai nereiškia, kad jis negali sugesti ir po metų. SSD diskai, nors greitesni ir patikimesni, taip pat nėra amžini.
Virusai ir kenkėjiškos programos – ypač šifruojantys virusai (ransomware) – tampa vis didesnė problema. Jie užšifruoja visus jūsų failus ir reikalauja išpirkos už jų atblokavimą. Net jei sumokėsite, niekas negarantuoja, kad atgausite savo duomenis. Tokių atakų skaičius kasmet auga eksponentiškai, ir jau seniai tai nėra tik didelių korporacijų problema.
Fiziniai pavojai – gaisras, potvynis, vagystė, kavos puodelis, išpiltas ant nešiojamojo kompiuterio. Girdėjau istoriją apie žmogų, kurio katė numetė vandens stiklinę tiesiai ant atidaryto nešiojamojo. Skamba juokingai, kol tai nutinka jums.
Žmogiškosios klaidos – atsitiktinai ištrintas failas, suformatuotas diskas, perrašytas dokumentas. Kartais mes patys esame didžiausia grėsmė savo duomenims. Vienas neatsargus paspaudimas, ir svarbūs failai išnyksta.
Kokius duomenis tikrai verta saugoti
Ne visi duomenys yra vienodai svarbūs, bet kai kurie tikrai neverti rizikos. Asmeninės nuotraukos ir vaizdo įrašai – ypač šeimos akimirkos, kelionių prisiminimai, vaikų augimo momentai. Šių dalykų negalimaatkurti, jie yra unikalūs ir nepakeičiami.
Darbo dokumentai ir projektai – nesvarbu, ar tai bakalauro darbas, verslo planas, ar dizaino projektai. Visa tai, kas sukurta per valandas ar mėnesius darbo, turi būti apsaugota. Finansiniai dokumentai, sutartys, sąskaitos faktūros – jų praradimas gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir teisinių problemų.
Kontaktai ir susirašinėjimai – nors daug kas saugoma debesyse, ne visada turime prieigą prie visų savo kontaktų ir svarbių pokalbių istorijos. Slaptažodžiai ir licencijų raktai – nors juos reikėtų saugoti užšifruotai, jų atsarginė kopija gali išgelbėti daug laiko ir pinigų.
Muzikos kolekcijos, el. knygos, programinės įrangos nustatymai – nors tai gali atrodyti mažiau svarbu, šių dalykųatkūrimas gali užtrukti labai ilgai. Kai kurie žmonės kaupia muzikos bibliotekas dešimtmečius.
Kaip organizuoti atsarginių kopijų sistemą
Geriausias metodas yra vadinamoji 3-2-1 taisyklė. Ji skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų yra labai paprasta: turėkite 3 duomenų kopijas, saugokite jas 2 skirtingose laikmenose, ir 1 kopija turi būti už jūsų namų ar biuro ribų.
Praktiškai tai atrodo taip: originalūs duomenys yra jūsų kompiuteryje ar telefone (pirma kopija). Antrą kopiją darykite išoriniame kietajame diske, kuris laikomas namuose. Trečią kopiją saugokite debesų saugykloje arba kitoje fizinėje vietoje – pavyzdžiui, darbe ar pas tėvus.
Reguliarumas yra raktas į sėkmę. Automatinės atsarginės kopijos yra geriausias sprendimas, nes žmonės linkę atidėlioti ar pamiršti. Nustatykite sistemą, kuri veiktų pati – pavyzdžiui, kas naktį ar kas savaitę. Windows turi integruotą „File History” funkciją, Mac – „Time Machine”, o išmanieji telefonai automatiškai sinchronizuoja duomenis su debesimis.
Tačiau nepasitikėkite tik automatika. Kartą per kelis mėnesius patikrinkite, ar atsarginės kopijos tikrai veikia. Pabandykite atkurti kokį nors failą – tai užtikrina, kad kritinę akimirką viskas veiks sklandžiai.
Debesys ar fizinės laikmenos
Amžinas klausimas – kas geriau? Atsakymas: abu. Debesų saugyklos, tokios kaip Google Drive, Dropbox, OneDrive ar iCloud, siūlo patogumą ir prieinamumą. Jūsų duomenys pasiekiami iš bet kurios vietos, automatiškai sinchronizuojami ir apsaugoti nuo fizinių nelaimių. Jei jūsų namas sudega, debesų kopija išliks saugi.
Bet debesys turi trūkumų. Jums reikia interneto ryšio, mokate mėnesinį mokestį, ir esate priklausomas nuo trečiosios šalies. Kas nutiks, jei paslauga nutrauks veiklą? Kas nutiks, jei jūsų paskyra bus užblokuota? Ar tikrai pasitikite, kad jūsų duomenys yra privatūs?
Fizinės laikmenos – išoriniai kietieji diskai, SSD diskai, net USB atmintinės – suteikia jums visišką kontrolę. Jie greiti, nereikalauja interneto ir yra vienkartinė investicija. Tačiau jie gali būti pavogti, sugadinti ar prarandami kartu su jūsų namais per nelaimę.
Išmintingas sprendimas – naudoti abu metodus. Kasdienius duomenis saugokite debesyse dėl patogumo, o svarbias atsargines kopijas darykite į fizinę laikmeną, kurią laikote saugioje vietoje. Ypač jautrius duomenis – finansinius dokumentus, asmens dokumentų kopijas – geriau saugoti užšifruotame išoriniame diske, o ne debesyse.
Praktiniai įrankiai ir sprendimai
Nebūtina būti IT ekspertu, kad sukurtumėte veiksmingą atsarginių kopijų sistemą. Operacinės sistemos jau turi integruotus įrankius. Windows „File History” leidžia automatiškai kopijuoti svarbius aplankus į išorinį diską. Mac „Time Machine” yra dar paprastesnė – tiesiog prijunkite išorinį diską, ir sistema pasiūlys jį naudoti atsarginėms kopijoms.
Mobiliesiems įrenginiams iPhone automatiškai daro atsargines kopijas į iCloud (nors nemokama vieta ribota), o Android telefonai sinchronizuojasi su Google paskyra. Tačiau verta papildomai naudoti specializuotas programas, tokias kaip „Google Photos” neribotam nuotraukų saugojimui.
Yra ir specializuotų programų. „Acronis True Image” leidžia sukurti viso kompiuterio atvaizdą – galite atkurti visą sistemą su visomis programomis ir nustatymais. „Backblaze” siūlo neribotą debesų saugyklą už fiksuotą mėnesinį mokestį. „Duplicati” yra nemokama atvirojo kodo programa, kuri gali kopijuoti duomenis į įvairias debesų paslaugas.
Fotografams ir vaizdo kūrėjams, kurie dirba su dideliais failais, verta investuoti į NAS (Network Attached Storage) sistemą – tai tarsi asmeninis serveris namuose, kuris gali automatiškai daryti atsargines kopijas visų šeimos įrenginių. Skamba sudėtingai, bet šiuolaikiniai NAS įrenginiai yra labai paprasti naudoti.
Saugumas ir šifravimas
Daryti atsargines kopijas yra puiku, bet kas nutiks, jei kas nors pavogs jūsų išorinį diską ar įsilaužia į jūsų debesų paskyrą? Čia į pagalbą ateina šifravimas. Šiuolaikinės operacinės sistemos siūlo integruotus šifravimo įrankius – Windows turi „BitLocker”, Mac – „FileVault”.
Debesų paslaugoms naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA). Tai reiškia, kad net jei kas nors sužinos jūsų slaptažodį, vis tiek negalės prisijungti be papildomo kodo iš jūsų telefono. Tai paprastas, bet labai efektyvus saugumo sluoksnis.
Fiziniams diskams galite naudoti programas kaip „VeraCrypt”, kuri sukuria užšifruotus konteinerius arba šifruoja visą diską. Taip net jei diskas bus pavogtas, niekas negalės pasiekti jūsų duomenų be slaptažodžio.
Svarbu suprasti – šifravimas apsaugo nuo vagysčių ir neteisėtos prieigos, bet jis neapsaugo nuo techninių gedimų ar atsitiktinio ištrynimo. Todėl šifravimas yra papildoma apsauga, o ne atsarginių kopijų pakaitalas.
Kiek tai kainuoja ir ar verta investuoti
Daugelis žmonių nenori daryti atsarginių kopijų, nes mano, kad tai brangu. Tačiau realybė yra kitokia. Padorų 2TB išorinį kietąjį diską galima nusipirkti už 60-80 eurų – tai pakaks daugumos žmonių poreikiams keliems metams. Jei norite greitesnio ir patikimesnio sprendimo, 1TB SSD diskas kainuos apie 100-150 eurų.
Debesų saugyklos taip pat nėra brangios. Google One siūlo 100GB už 1.99 euro per mėnesį, 200GB už 2.99 euro. Microsoft 365 prenumerata už 7 eurus per mėnesį suteikia ne tik Office programas, bet ir 1TB OneDrive saugyklos. Backblaze neribota atsarginė kopija kainuoja apie 7 dolerius per mėnesį.
Palyginkite tai su duomenų atkūrimo paslaugų kaina. Profesionalus duomenų atkūrimas iš sugadinto disko gali kainuoti nuo 300 iki 3000 eurų, priklausomai nuo gedimo sudėtingumo. Ir tai negarantuoja, kad duomenys bus atkurti. O kai kurie dalykai – šeimos nuotraukos, unikalūs projektai – neturi kainos, jų tiesiog negalima atkurti.
Investicija į atsarginių kopijų sistemą yra vienkartinė ar labai maža mėnesinė išlaida, kuri gali išgelbėti jus nuo milžiniškų nuostolių ir streso. Tai tarsi draudimas – tikitės, kad jo niekada nereikės, bet esate laimingas, kad jį turite, kai nutinka bloga.
Kai jau per vėlu – ar galima ką nors padaryti
Tarkime, blogiausias scenarijus jau įvyko. Jūsų diskas sugedo, failai ištrinti, virusas užšifravo viską. Ar tikrai viskas prarasta? Ne visada. Yra keletas dalykų, kuriuos galite pabandyti, nors sėkmė niekada negarantuojama.
Pirma, nustokite naudoti įrenginį. Kuo daugiau rašote į diską, tuo mažesnė tikimybė atkurti duomenis. Kai ištrinat failą, jis iš tikrųjų neišnyksta iš karto – sistema tiesiog pažymi tą vietą kaip laisvą. Kol ten neįrašyti nauji duomenys, failą galima atkurti.
Yra nemokamų duomenų atkūrimo programų, tokių kaip „Recuva”, „TestDisk” ar „PhotoRec”. Jos gali atkurti neseniai ištrintus failus, jei diskas dar neperrašytas. Tačiau jos nepadės, jei diskas fiziškai sugedo ar failai užšifruoti viruso.
Jei duomenys tikrai svarbūs ir vertingi, kreipkitės į profesionalias duomenų atkūrimo paslaugas. Jie turi specializuotą įrangą ir gali atkurti duomenis net iš labai sugadintų diskų. Tai brangu, bet kartais verta.
Šifruojančių virusų atveju situacija sudėtingesnė. Kartais saugumo tyrinėtojai sukuria iššifravimo įrankius konkretiems virusams – galite patikrinti „No More Ransom” projektą. Bet dažniausiai vienintelis sprendimas yra atkurti duomenis iš atsarginės kopijos. Štai kodėl atsarginės kopijos yra tokios svarbios – jos yra jūsų gelbėjimo ratas, kai viskas kita žlunga.
Kai duomenys tampa įpročiu, o ne pareiga
Grįžkime prie mano draugo Tomo istorijos. Po to skaudaus patyrimo jis sukūrė sau aiškią atsarginių kopijų sistemą. Dabar jo svarbūs duomenys automatiškai kopijuojami į du skirtingus išorinius diskus ir į debesų saugyklą. Vienas diskas lieka namuose, kitas – biure. Jis sako, kad dabar miega ramiau, žinodamas, kad net jei nutiks blogiausia, jo verslas nesugrįš į nulį.
Atsarginių kopijų darymas neturi būti sudėtingas ar laiko reikalaujantis procesas. Kartą tinkamai viską nusistatę, galite apie tai net negalvoti – sistema veiks automatiškai. Svarbiausias žingsnis yra pradėti. Ne rytoj, ne kitą savaitę – šiandien.
Pagalvokite, kokie duomenys jums yra svarbiausi. Gal tai nuotraukos iš kelionės, kuri niekada nepasikartos? Gal tai jūsų verslo klientų duomenų bazė? O gal tai tiesiog asmeniniai dokumentai, kurių praradimas sukeltų daug problemų? Nesvarbu, kas tai būtų – šie dalykai verti kelių eurų investicijos ir kelių minučių laiko.
Technologijos turi tarnauti mums, o ne kelti stresą. Kai žinote, kad jūsų skaitmeninis gyvenimas yra saugiai atsargintas, galite naudotis technologijomis be baimės. Galite eksperimentuoti, išbandyti naujas programas, atnaujinti sistemas, žinodami, kad visada galite grįžti atgal. Tai laisvė, kurią suteikia paprasta, bet efektyvi atsarginių kopijų sistema.
Taigi nebelaukite, kol bus per vėlu. Atidarykite savo kompiuterį ar telefoną ir pradėkite kurti savo atsarginių kopijų planą. Jūsų ateities aš padėkos už tai, kai vieną dieną tai išgelbės jus nuo katastrofos. O jei jau turite atsarginių kopijų sistemą – puiku, bet kada paskutinį kartą tikrinote, ar ji veikia? Galbūt laikas tai padaryti dabar.
