Kai kompiuteris staiga nutyla – pirmieji požymiai
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai spaudžiame kompiuterio maitinimo mygtuką, o nieko nevyksta. Arba dar blogiau – kompiuteris veikė puikiai, o staiga tiesiog išsijungė ir daugiau nebeįsijungia. Maitinimo problemos yra vienos iš dažniausių kompiuterių gedimų priežasčių, tačiau gera žinia ta, kad daugelį jų galima diagnozuoti ir išspręsti net ir neturint specialių žinių.
Pirmieji ženklai, kad kažkas negerai su maitinimu, gali būti labai įvairūs. Kartais kompiuteris įsijungia tik iš trečio ar ketvirto karto. Gali pasigirsti keisti pypsėjimai arba maitinimo blokas pradeda neįprastai garsiai ūžti. Dar vienas dažnas simptomas – kompiuteris veikia kelias minutes, o paskui staiga išsijungia. Visi šie požymiai rodo, kad laikas atidžiau pažvelgti į maitinimo sistemą.
Kas gali būti kaltas – pagrindinės problemos šaltiniai
Maitinimo problemos gali kilti iš kelių skirtingų šaltinių. Pirmiausia, tai pats maitinimo blokas (PSU – Power Supply Unit). Tai dėžutė, kuri paverčia kintamąją srovę iš lizdo į nuolatinę, kurią naudoja kompiuterio komponentai. Kaip ir bet kuri elektronika, maitinimo blokai sensta, jų kondensatoriai išsipučia, ventiliatoriai užsikemša dulkėmis.
Antra dažna problema – pati elektros instaliacija namuose. Seni lizdai, prastas įžeminimas, įtampos svyravimai – visa tai gali daryti įtaką kompiuterio darbui. Ypač aktualu tai tiems, kurie gyvena senesniuose pastatuose ar rajonuose, kur elektros tinklas nėra modernizuotas.
Trečia galimybė – motininė plokštė. Kartais problema ne pačiame maitinimo bloke, o tame, kaip motininė plokštė priima ir paskirsto energiją kitiems komponentams. Gali būti pažeisti maitinimo grandinės elementai, išdegę kondensatoriai ar net tiesiog blogai įkištas maitinimo kabelis.
Nereikia pamiršti ir paprastų dalykų – maitinimo kabelio, maitinimo mygtuko ar net prailgintuvo. Kartais problemos šaltinis būna tokioje akivaizdžioje vietoje, kad mes tiesiog jo nepastebime, ieškodami sudėtingesnių gedimų.
Kaip pradėti diagnostiką – paprastas žingsnis po žingsnio planas
Pradėkite nuo paprašiausių dalykų. Patikrinkite, ar maitinimo laidas tvirtai įkištas tiek į kompiuterį, tiek į lizdą. Skamba juokingai, bet apie 20 procentų „gedimų” pasirodo esą tiesiog atsilaisvinęs kabelis. Pabandykite įkišti į kitą lizdą – galbūt problema tame.
Jei naudojate prailgintuvą ar UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį), pabandykite prijungti kompiuterį tiesiogiai į sieninį lizdą. Prailgintuvai turi apsaugą nuo perkrovos, kuri kartais gali suveikti be rimtos priežasties. UPS baterijos taip pat sensta ir gali nebeduoti reikiamos įtampos.
Dabar pažiūrėkime į patį kompiuterių. Atidarykite šoninį dangtį (žinoma, pirmiau ištraukę maitinimo laidą ir palaukę minutę). Patikrinkite, ar visi maitinimo kabeliai tvirtai įkišti. Ypač svarbu patikrinti 24 kontaktų (arba 20+4) kabelį, einantį į motininę plokštę, ir 4 arba 8 kontaktų procesorių maitinimo kabelį viršutinėje motininės plokštės dalyje.
Jei turite galingą vaizdo plokštę, patikrinkite ir jos maitinimo kabelius – paprastai tai 6 arba 8 kontaktų jungtys (kartais net dvi). Šie kabeliai dažnai būna įkišti ne iki galo, nes reikia gana stipriai spausti, kad užsifiksuotų.
Maitinimo bloko testavimas – ar jis dar gyvas
Yra paprastas būdas patikrinti, ar maitinimo blokas apskritai veikia, net jį neišjungus iš kompiuterio. Ant PSU galinės sienelės turėtų būti jungiklis (paprastai pažymėtas I ir O). Įsitikinkite, kad jis yra I padėtyje – kartais žmonės netyčia jį perjungia ir po to stebiasi, kodėl kompiuteris neveikia.
Norint patikrinti, ar PSU apskritai generuoja įtampą, galite atlikti vadinamąjį „sąvaržos testą”. Išjunkite kompiuterį ir ištraukite pagrindinį 24 kontaktų kabelį iš motininės plokštės. Pasiimkite paprastą sąvaržėlę ar ištiestą sąvaržą ir sujunkite žalią laidą su bet kuriuo juodu laidu toje jungtyje. Paskui įjunkite PSU jungiklį. Jei PSU ventiliatorius pradeda suktis – maitinimo blokas bent jau dalinai veikia.
Tačiau atminkite – tai tik paviršutinis testas. PSU gali įsijungti, bet neduoti tinkamų įtampų visose linijose. Idealiu atveju reikėtų PSU testerio – tokio nedidelio prietaisėlio su LED lemputėmis, kuris parodo, ar visos įtampos linijos veikia teisingai. Jie kainuoja apie 10-15 eurų ir tikrai verta turėti, jei dažnai tenka spręsti kompiuterių problemas.
Dar vienas požymis, kad PSU gali būti problematiškas – keistas kvapas. Jei jaučiate degėsių ar elektronikos kvapą, tikrai laikas keisti maitinimo bloką. Taip pat atkreipkite dėmesį į garsus. Normalus PSU ventiliatoriaus ūžesys – tai normalu, bet jei girdite cypsėjimą, traškėjimą ar kitus keistus garsus, tai blogas ženklas.
Motininės plokštės maitinimo problemos
Kartais PSU veikia puikiai, bet problema slypi motininėje plokštėje. Vienas iš akivaizdžiausių požymių – išpūsti kondensatoriai. Atidarykite kompiuterio korpusą ir atidžiai apžiūrėkite motininę plokštę, ypač aplink procesoriaus lizdą. Kondensatoriai turėtų būti cilindrinės formos su plokščiu viršumi. Jei matote, kad viršus išgaubęs, arba iš po kondensatoriaus matosi rudos medžiagos – tai aiškus gedimo požymis.
Kita problema gali būti CMOS baterija. Tai maža, monetos dydžio baterija motininėje plokštėje, kuri palaiko BIOS nustatymus. Kai ji išsikrauna, kompiuteris gali keistai elgtis – nesiįjungti iš pirmo karto, prarasdinti nustatymus, rodyti klaidingą laiką. CMOS baterijos keitimas paprastas – tiesiog ją išimkite (paprastai reikia paspausti šoninį fiksatorių) ir įdėkite naują CR2032 bateriją.
Dar viena galimybė – trumpasis jungimas. Jei kompiuteris surinktas neatsargiai, motininė plokštė gali liestis prie korpuso metalinių dalių ne per standartines atramas. Tai gali sukelti trumpąjį jungimą ir kompiuteris tiesiog nesiįjungs arba iškart išsijungs. Patikrinkite, ar visos varžteliai įsukti per plastikines ar metalines atramas, o ne tiesiogiai į korpusą.
Elektros tinklo įtaka kompiuterio darbui
Daugelis žmonių neįvertina, kokią įtaką kompiuterio darbui turi elektros tinklo kokybė. Lietuvoje, ypač regionuose, įtampos svyravimai nėra retenybė. Standartinė įtampa turėtų būti 230V, bet realybėje ji gali svyruoti nuo 210V iki 250V. Tokie svyravimai trumpalaikiai kompiuteriui nepavojingi, bet ilgalaikiai gali trumpinti komponentų gyvavimo laiką.
Jei pastebite, kad kompiuteris išsijungia ar perkraunasi tada, kai įjungiami kiti galingi prietaisai (šaldytuvas, skalbimo mašina, oro kondicionierius), tai aiškus ženklas, kad elektros instaliacija nepakankamai gera. Gali būti, kad visos rozetės prijungtos prie vieno automatinio jungiklio, kuris tiesiog neišlaiko apkrovos.
Sprendimas – UPS arba bent jau įtampos stabilizatorius. UPS ne tik apsaugo nuo staigių elektros dingimų, bet ir filtruoja įtampą, išlygina svyravimus. Geras UPS su sinusinės bangos išėjimu kainuoja nuo 100 eurų, bet tai tikrai verta investicija, jei jūsų kompiuteryje yra svarbių duomenų ar jis naudojamas darbui.
Taip pat svarbu įžeminimas. Senesniuose pastatuose dažnai rozetės neturi įžeminimo kontakto arba jis tiesiog neprijungtas. Tai ne tik pavojinga žmogui, bet ir kompiuteriui – statinė elektra gali kauptis ir galiausiai sugadinti jautrius komponentus.
Programinės problemos, kurios atrodo kaip aparatinės
Kartais tai, kas atrodo kaip maitinimo problema, iš tikrųjų yra programinė klaida. Pavyzdžiui, Windows gali būti nustatytas taip, kad kompiuteris automatiškai išsijungia įvykus kritinei klaidai. Arba BIOS nustatymai gali būti tokie, kad kompiuteris išsijungia viršijus tam tikrą temperatūrą.
Jei kompiuteris įsijungia, bet po kelių sekundžių ar minučių išsijungia, pabandykite įeiti į BIOS (paprastai spaudžiant Del, F2 ar F10 klavišą iškart po įjungimo). Patikrinkite temperatūros rodmenis. Jei procesorius ar motininė plokštė perkaista, kompiuteris automatiškai išsijungs apsisaugodamas.
Perkaitimas dažniausiai atsiranda dėl užsikimšusių ventiliatorių ar išdžiūvusios terminės pastos ant procesoriaus. Jei kompiuteriui daugiau nei 3-4 metai ir termopasta niekada nekeista – laikas tai padaryti. Tai nesudėtinga procedūra, bet reikalauja atsargumo ir tinkamų priemonių.
Dar viena galimybė – virusai ar kenkėjiškos programos. Kai kurie virusai gali sukelti sistemą veikiančius sutrikimus, dėl kurių kompiuteris gali netikėtai išsijungti ar perkrautis. Jei įtariate programinę problemą, pabandykite paleisti kompiuterį saugiuoju režimu (Safe Mode) ir atlikite antivirusinį skenavimą.
Kada kreiptis į specialistus ir ko tikėtis
Yra situacijų, kai savarankiška diagnostika pasiekia savo ribas. Jei išbandėte visus paprastus sprendimus, o problema išlieka, tikriausiai laikas kreiptis į profesionalus. Ypač jei įtariate motininės plokštės gedimą – jos remontas reikalauja specialių įrankių ir žinių.
Prieš nešdami kompiuterį į servisą, užsirašykite visus simptomus ir tai, ką jau bandėte. Tai sutaupys laiko ir pinigų – specialistas nereikės kartoti tų pačių testų. Taip pat pasidomėkite garantija – jei kompiuteris ar jo dalys dar garantiniai, remontas gali būti nemokamas.
Dėl kainos – paprasta diagnostika paprastai kainuoja 10-20 eurų. Jei reikia keisti maitinimo bloką, priklausomai nuo galingumo, naujas PSU kainuos nuo 30 iki 150 eurų (o galingesniems žaidimų kompiuteriams ir daugiau). Motininės plokštės keitimas – brangesnis variantas, nes dažnai kartu tenka keisti ir procesorių bei operatyviąją atmintį, jei nauja plokštė nėra suderinama su senais komponentais.
Ką daryti, kad išvengtumėte problemų ateityje
Prevencija visada geriau nei gydymas – tai tinka ir kompiuteriams. Pirma ir svarbiausia – reguliariai valykite kompiuterį nuo dulkių. Bent kartą per pusmetį atidarykite korpusą ir išpūskite dulkes suspaustu oru. Dulkės – tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl komponentai perkaista ir greičiau genda.
Investuokite į kokybišką maitinimo bloką. Taip, geras PSU kainuoja brangiau, bet tai komponentas, kuris tiesiogiai veikia visų kitų dalių ilgaamžiškumą. Ieškokite maitinimo blokų su 80 Plus sertifikatu (Bronze, Silver, Gold ar Platinum) – jie efektyvesni ir patikimesni.
Naudokite UPS arba bent jau kokybišką prailgintuvą su apsauga nuo perkrovos ir viršįtampių. Tai apsaugos jūsų kompiuterį nuo staigių elektros dingimų ir įtampos šuolių. Ypač svarbu, jei jūsų rajone dažnai būna audros ar elektros tinklo problemų.
Stebėkite kompiuterio temperatūras. Yra nemokamų programų kaip HWMonitor ar Core Temp, kurios rodo realaus laiko temperatūras. Jei pastebite, kad temperatūros kyla – tai signalas, kad laikas valyti dulkes ar keisti termopastą.
Ir galiausiai – neperženginėkite savo kompiuterio galimybių. Jei turite 500W maitinimo bloką, neįdėkite komponentų, kurie kartu reikalauja 600W. Palikite bent 20-30 procentų atsargą. Tai užtikrins, kad PSU nedirbs ant ribos ir tarnaus ilgiau. Maitinimo problemos nebūtinai reiškia brangų remontą ar naują kompiuterį – dažnai tai tik smulkmenos, kurias galima išspręsti greitai ir pigiai, jei žinai, kur ieškoti.
