Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai kompiuteris staiga pradeda lėtai veikti, failai dingsta arba sistema krenta be jokios priežasties. Dažnai tai gali reikšti, kad jūsų kietasis diskas artėja prie savo gyvenimo pabaigos. Kietojo disko gedimas nėra tas dalykas, kurį norėtume išgyventi, bet tikrovė tokia – visi diskai anksčiau ar vėliau sugenda. Klausimas tik – ar spėsime išgelbėti savo duomenis.
Kietieji diskai, nesvarbu ar tai tradiciniai HDD su besisukančiais plokštelėmis, ar modernūs SSD su flash atmintimi, turi ribotą tarnavimo laiką. HDD paprastai tarnauja 3-5 metus, nors kai kurie gali ištvermingai dirbti ir dešimtmetį. SSD teoriškai turėtų tarnauti ilgiau, bet ir jie turi savo silpnąsias vietas. Svarbiausia – mokėti atpažinti gedimo požymius ir žinoti, kaip reaguoti.
Garsiniai signalai, kurių negalima ignoruoti
Tradiciniai kietieji diskai (HDD) turi vieną didelį privalumą – jie dažnai įspėja apie artėjančią nelaimę garsais. Jei jūsų kompiuteris pradeda skleisti keistus garsus, tai rimtas signalas imtis veiksmų.
Pats pavojingiausias garsas – tai vadinamasis „mirties spragtelėjimas” (click of death). Tai pasikartojantis spragtelėjimo garsas, kuris reiškia, kad disko skaitymo galvutė negali rasti reikiamos padėties arba pats mechanizmas sugedo. Kai išgirstate tokį garsą, nedelsiant išjunkite kompiuterį. Kiekvienas papildomas disko paleidimas gali dar labiau jį sugadinti.
Kiti neramumą keliantys garsai – tai girgždėjimas, cypimas ar neįprastai garsus sukimosi garsas. Normaliai veikiantis HDD skleidžia tylų, monotonišką ūžesį. Bet koks nukrypimas nuo įprasto garso spektro turėtų jus sunerimti. Kartais diskas gali pradėti „rėkti” – tai aukštas, erzinantis garsas, kuris reiškia, kad guoliai susidėvėjo arba plokštelės patiria mechaninį stresą.
SSD diskai yra tylūs pagal savo prigimtį, todėl jie neįspės jūsų garsais. Čia reikia pasikliauti kitais požymiais.
Kai sistema elgiasi nenuspėjamai
Vienas aiškiausių kietojo disko problemų požymių – tai lėtas kompiuterio veikimas, kuris atsiranda staiga ir be akivaizdžios priežasties. Jei anksčiau programa užsikraudavo per kelias sekundes, o dabar trunka minutę ar daugiau, tai gali būti disko problema.
Ypač įtartinas yra toks scenarijus: kompiuteris veikia normaliai, bet staiga visiškai „užšąla” kelioms sekundėms ar net minutėms, po to vėl pradeda veikti. Tai gali reikšti, kad diskas bando perskaityti duomenis iš pažeisto sektoriaus ir keletą kartų kartoja bandymą, kol galų gale pavyksta arba sistema pasiduoda.
Failų sistemos klaidos – dar vienas ryškus signalas. Jei Windows nuolat siūlo patikrinti diską dėl klaidų, jei failai atsiranda su keistais pavadinimais arba jų apskritai nebeįmanoma atidaryti, nors anksčiau viskas veikė – laikas susirūpinti. Kartais galite pastebėti, kad failai, kuriuos tikrai išsaugojote, tiesiog dingsta. Tai reiškia, kad diskas nebesugeba patikimai saugoti informacijos.
Mėlynasis mirties ekranas (BSOD) Windows sistemoje taip pat gali būti susijęs su disko problemomis, ypač jei klaidos pranešime matote žodžius kaip „UNMOUNTABLE_BOOT_VOLUME” ar „INACCESSIBLE_BOOT_DEVICE”. Nors BSOD gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pasikartojantys krachimai yra rimtas signalas.
Ką daryti pirmiausia, įtarus problemas
Pirmasis ir svarbiausias patarimas – nedelsiant pasirūpinkite atsarginėmis duomenų kopijomis. Jei dar neturite atsarginės kopijos sistemos, dabar pats laikas ją sukurti. Kol diskas dar veikia, net ir su problemomis, nukopijuokite svarbiausius failus į išorinį diską, debesų saugyklą ar bet kurią kitą laikmeną.
Nepulkite iškart formatuoti disko ar bandyti „pataisyti” sistemą perkraunant Windows. Šie veiksmai gali tik pabloginti situaciją, ypač jei diskas fiziškai sugadintas. Pirmiausia – išgelbėkite duomenis, tik po to galvokite apie kitas priemones.
Jei kompiuteris vis dar kraunasi ir veikia, nors ir su problemomis, galite patikrinti disko būklę specialiomis programomis. Windows turi integruotą CHKDSK įrankį, kurį galite paleisti per komandinę eilutę. Tiesiog atidarykite komandinę eilutę administratoriaus teisėmis ir įveskite: chkdsk C: /f /r (pakeiskite C: savo disko raide).
Tačiau geriau naudoti specializuotas programas kaip CrystalDiskInfo (nemokama) arba Hard Disk Sentinel. Šios programos skaito S.M.A.R.T. (Self-Monitoring, Analysis and Reporting Technology) duomenis – tai informacija, kurią pats diskas renka apie savo būklę. Jei programa rodo perspėjimus ar kritines klaidas, tai aiškus signalas, kad diskas artėja prie galo.
S.M.A.R.T. duomenys – disko sveikatos kortelė
S.M.A.R.T. technologija yra tarsi disko sveikatos stebėjimo sistema. Kiekvienas šiuolaikinis diskas nuolat stebi įvairius parametrus ir fiksuoja problemas. Kai kurie parametrai yra ypač svarbūs.
Reallocated Sectors Count – tai skaičius, rodantis, kiek blogų sektorių diskas jau pakeitė atsarginiais. Kiekvienas diskas turi tam tikrą kiekį atsarginių sektorių, bet jei šis skaičius pradeda augti, tai blogas ženklas. Kai atsarginiai sektoriai baigiasi, diskas nebegali kompensuoti naujų defektų.
Current Pending Sector Count rodo sektorius, kurie įtariami esą blogi, bet dar nepatvirtinti. Jei šis skaičius nėra nulis ir auga, diskas tikrai turi problemų.
HDD diskams svarbus parametras yra Spin Retry Count – kiek kartų diskui nepavyko pasukti plokštelių iki reikiamo greičio. Jei šis skaičius didėja, variklis ar guoliai gali būti susidėvėję.
SSD diskams svarbiausias parametras – Wear Leveling Count arba Media Wearout Indicator. Jis rodo, kiek flash atminties ląstelių jau susidėvėjo. SSD turi ribotą įrašymo ciklų skaičių, ir kai šis limitas pasiekiamas, diskas pradeda gesti.
Jei bet kuris S.M.A.R.T. parametras pažymėtas kaip „FAIL” ar „WARNING”, laikykite tai rimtu įspėjimu. Diskas gali sugesti bet kurią akimirką.
Duomenų gelbėjimo strategijos
Jei jau supratote, kad diskas genda, o svarbūs duomenys dar neišsaugoti, turite veikti atsargiai ir strategiškai. Kiekvienas disko įjungimas gali būti paskutinis, todėl nešvaistykite šansų.
Pirmiausia nuspręskite, kokie duomenys yra svarbiausi. Dokumentai? Nuotraukos? Darbo projektai? Sudarykite prioritetų sąrašą ir pradėkite nuo svarbiausiųjų. Nekopijuokite visko iš karto – tai gali užtrukti per ilgai ir diskas gali neištverti.
Jei diskas labai lėtai veikia arba nuolat „užstringa”, nenaudokite įprastų kopijavimo metodų. Geriau panaudokite specializuotas duomenų gelbėjimo programas kaip ddrescue (Linux) arba Recuva (Windows). Šios programos gali praleisti probleminius sektorius ir tęsti kopijavimą, o ne sustoti ties kiekviena klaida.
Svarbi taisyklė – niekada nebandykite atkurti duomenų į tą patį gedantį diską. Visada naudokite kitą, sveiką laikmeną. Idealiu atveju, sukurkite viso disko atvaizdą (image) į kitą diską naudodami tokias programas kaip Clonezilla ar Macrium Reflect. Tuomet galėsite dirbti su atvaizdu, o ne su originaliu, gendančiu disku.
Jei diskas skleidžia keistus garsus, ypač spragtelėjimus, geriau iš viso jo neįjunginėti. Tokiu atveju duomenų gelbėjimą patikėkite profesionalams. Taip, tai brangu (gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų), bet kartais tai vienintelis būdas išgelbėti itin svarbius duomenis.
Prevencija – geriau nei gydymas
Žinoma, geriausia strategija – iš viso nepatekti į situaciją, kai reikia gelbėti duomenis iš gendančio disko. Reguliarios atsarginės kopijos – tai ne prabanga, o būtinybė.
Laikykitės 3-2-1 taisyklės: turėkite bent 3 duomenų kopijas, saugomas 2 skirtingose laikmenose, iš kurių 1 turi būti už namų ribų (pavyzdžiui, debesų saugykloje). Tai gali skambėti pernelyg atsargiai, bet kai prarandate svarbius duomenis, suprantate, kad jokia atsarga nėra per didelė.
Šiuolaikinės atsarginių kopijų programos kaip Acronis True Image, Macrium Reflect ar net integruotas Windows Backup gali automatiškai kurti kopijas pagal grafiką. Nustatykite automatinį kopijų kūrimą ir užmirškite – sistema pati pasirūpins.
Debesų saugyklos kaip Google Drive, Dropbox ar OneDrive taip pat puikiai tinka svarbiems dokumentams. Daugelis jų siūlo nemokamą vietą, kurios pakanka asmeniniams failams. Nuotraukoms puikiai tinka Google Photos ar Amazon Photos.
Reguliariai tikrinkite savo diskų būklę. Kartą per kelis mėnesius paleiskite CrystalDiskInfo ar panašią programą ir pažiūrėkite, ar nėra perspėjimų. Geriau pastebėti problemas anksti, nei laukti, kol bus per vėlu.
Jei jūsų kompiuteris jau senas (5 metai ar daugiau) ir diskas niekada nebuvo keistas, rimtai pagalvokite apie profilaktinį disko keitimą. Diskai nėra brangūs – paprastas 1TB SSD kainuoja apie 50-80 eurų, o tai tikrai mažesnė kaina nei duomenų praradimas ar profesionalus duomenų gelbėjimas.
Kada eiti pas specialistus ir ko tikėtis
Yra situacijų, kai savigalba nebepakanka. Jei diskas visiškai neatpažįstamas, jei jis skleidžia mechaninio gedimo garsus, arba jei duomenys yra itin svarbūs ir jūs bijote eksperimentuoti patys – laikas kreiptis į profesionalus.
Profesionalūs duomenų gelbėjimo servisai turi specialią įrangą ir švarios aplinkos kambarius (clean rooms), kur gali atidaryti disko korpusą ir dirbti su vidiniais komponentais. Jie gali pakeisti sugedusias galvutes, perkelti plokšteles į kitą korpusą ar net tiesiogiai skaityti duomenis iš flash lustų SSD atveju.
Tačiau būkite pasirengę, kad tai kainuos. Paprasti atvejai gali kainuoti 200-500 eurų, sudėtingesni – 1000 eurų ir daugiau. Jei diskas buvo fiziškai pažeistas (pavyzdžiui, nukrito), kaina gali siekti kelis tūkstančius. Todėl visada paklauskite preliminarios kainos ir diagnostikos mokesčio.
Svarbu pasirinkti patikimą servisą. Paskaitykite atsiliepimus, pasiteiraukite, ar jie turi clean room, ar siūlo „no data – no fee” politiką (jei nepavyksta atkurti duomenų, nemokate). Venkite abejotinų pasiūlymų ir per mažų kainų – duomenų gelbėjimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis brangios įrangos ir kvalifikacijos.
Prieš nešdami diską į servisą, įsitikinkite, kad tikrai negalite nieko padaryti patys. Kartais problema gali būti ne diske, o jungtimis, maitinimo šaltinyje ar net BIOS nustatymuose. Pabandykite prijungti diską prie kito kompiuterio, patikrinkite kabelius, įsitikinkite, kad BIOS mato diską.
Kai viskas baigiasi gerai (arba bent jau ne taip blogai)
Kietojo disko gedimas – tai ne apokalipsė, nors ir gali taip atrodyti, kai tai nutinka. Dauguma žmonių bent kartą gyvenime susiduria su šia problema, ir dauguma išmoksta svarbią pamoką apie atsarginių kopijų svarbą.
Jei pastebėjote gedimo požymius laiku, turėjote atsarginę kopiją arba bent spėjote išgelbėti svarbiausius duomenis – sveikiname, jūs priklausiote laimingajai mažumai. Dabar žinote, kaip svarbu reguliariai kurti atsargines kopijas ir stebėti disko būklę.
Jei praradote duomenis – tai skaudu, bet gyvenimas tęsiasi. Daugelis svarbių dalykų dažnai yra atkuriami kitais būdais: dokumentai persiunčiami iš el. pašto, nuotraukos gali būti socialiniuose tinkluose ar draugų telefonuose, darbo failai – kolegų kompiuteriuose. Ne viskas prarasta, net jei taip atrodo.
Pats svarbiausias dalykas – išmokti iš patirties. Įsigykite išorinį diską ar prenumeruokite debesų saugyklą. Nustatykite automatines atsargines kopijas. Kartą per mėnesį patikrinkite, ar kopijos tikrai kuriamos. Šie paprasti veiksmai gali išgelbėti jus nuo daug streso ateityje.
Ir nepamirškite – technologijos tarnauja mums, o ne mes joms. Diskai genda, kompiuteriai lūžta, programos krenta – tai normalu. Svarbu ne išvengti problemų (tai neįmanoma), o būti pasiruošus joms ir žinoti, kaip reaguoti. Dabar jūs žinote.
