Pirmosios akimirkos po nelaimės – kas svarbiausia
Vanduo ir elektronika – blogiausias derinys, kurį tik galima įsivaizduoti. Kai ant nešiojamo kompiuterio išsilieja kava, arbata ar tiesiog vanduo, pirmosios sekundės lemia viską. Daugelis žmonių šioje situacijoje daro vieną kritinę klaidą – bando patikrinti, ar įrenginys dar veikia. Tai absoliučiai blogiausias sprendimas.
Kai tik skystis paliečia klaviatūrą ar kitas nešiojamojo dalis, reikia nedelsiant išjungti kompiuterį. Ne „Start” meniu, ne švelnaus išjungimo – tiesiog laikykite maitinimo mygtuką nuspaudę, kol ekranas užges. Jei įmanoma, iškart ištraukite bateriją. Žinau, kad daugelis šiuolaikinių modelių turi integruotas baterijas, bet jei jūsų įrenginys turi nuimamą – nesvyruokite nė sekundės.
Atjunkite visus laidus, USB įrenginius, išorines pelės ar bet kokius kitus priedus. Kiekviena papildoma jungtis – tai potenciali vieta, kur skystis gali prasiskverbti giliau į sistemą. Laiko švaistymas čia gali kainuoti šimtus eurų remonto išlaidų.
Kaip tinkamai išdžiovinti aplietą kompiuterį
Dabar prasideda tikrasis darbas. Apverskite nešiojamąjį aukštyn kojomis – klaviatūra turėtų būti nukreipta žemyn. Taip skystis natūraliai tekės lauk, o ne giliau į motininę plokštę. Daugelis žmonių daro klaidą tiesiog padėdami kompiuterį ant stalo – tokiu atveju vanduo ramiai keliauja tiesiai į pačius svarbiausius komponentus.
Švelniai nusausinkite visas matomas vietas popieriniais rankšluosčiais ar švariu audiniu. Netrinkite pernelyg stipriai – tiesiog švelniai pašalinkite drėgmę. Jei turite suspausto oro balionėlį (tokius naudoja klaviatūroms valyti), tai puikus momentas jį panaudoti. Atsargiai išpūskite skystį iš tarpų tarp klavišų.
Labai svarbus niuansas – niekada nenaudokite feno ar kitų šildymo prietaisų. Girdėjau daugybę istorijų, kai žmonės bandė pagreitinti džiovinimo procesą ir baigėsi tuo, kad išlydė plastiką ar dar labiau apgadino komponentus. Karštis elektronikai yra ne mažiau pavojingas nei vanduo.
Idealus variantas – palikti kompiuterį apverstą bent 24-48 valandas sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Kai kurie rekomenduoja dėti jį į ryžius, bet tai veikia tik iš dalies. Ryžiai gali absorbuoti drėgmę iš oro, tačiau jau įsigėrusį į komponentus skystį jie nepašalins.
Kada situacija atrodo beviltiška, bet dar yra vilties
Yra keletas požymių, kurie leidžia suprasti, ar jūsų nešiojamasis dar turi šansą. Jei apliejote tik nedidelį kiekį skystio ir greitai sureagavote, tikimybė išgelbėti įrenginį gana didelė. Ypač jei tai buvo švarus vanduo, o ne lipnus gėrimas su cukrumi.
Cukringi gėrimai – tai atskira košmaro kategorija. Kava su cukrumi, energetiniai gėrimai ar limonadas palieka lipnų sluoksnį, kuris ne tik sukelia trumpuosius jungimus, bet ir ilgainiui kaupiasi ant komponentų. Net jei kompiuteris iš pradžių veikia, po kelių savaičių gali pradėti lipti klavišai arba atsirasti kitų problemų.
Alkoholiniai gėrimai, keista, bet faktas, kartais būna mažiau pavojingi nei vanduo – alkoholis greičiau išgaruoja. Tačiau tai nereiškia, kad galite atsipalaiduoti. Bet koks skystis elektronikoje yra problema, kurią reikia spręsti nedelsiant.
Jei kompiuteris buvo įjungtas ir veikė pilnu pajėgumu, kai ant jo išsiliejo skystis, situacija sudėtingesnė. Elektros srovė ir vanduo kartu sukuria idealias sąlygas korozijai ir trumpiesiems jungimams. Bet net tokiu atveju ne viskas prarasta.
Ką daryti su svarbia informacija
Vienas didžiausių rūpesčių po tokios nelaimės – duomenys. Gera žinia ta, kad kietasis diskas ar SSD paprastai yra santykinai gerai apsaugotas nuo skysčių. Jei vanduo nepasiekė šių komponentų tiesiogiai, jūsų failai greičiausiai saugūs.
Tačiau čia slypi pagunda, kuri sugadino ne vieną potencialiai išgelbėtą kompiuterį. Žmonės nori patikrinti, ar duomenys saugūs, todėl per anksti įjungia įrenginį. Nesvarbu, kaip labai jums reikia tų failų – palaukite. Jei tikrai reikia skubiai, geriau išmontuokite kietąjį diską ir prijunkite jį prie kito kompiuterio specialiu adapteriu.
Jei reguliariai darote atsargines kopijas (o turėtumėte), ši situacija tampa daug mažiau stresinė. Debesų saugyklos, išoriniai diskai – bet kuri atsarginė kopija gali išgelbėti ne tik duomenis, bet ir jūsų nervus.
Profesionalus remontas ar savigalba
Dabar svarbiausias klausimas – ar verta bandyti taisyti pačiam, ar geriau kreiptis į profesionalus? Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių.
Jei turite bent minimalių techninių įgūdžių ir jūsų nešiojamasis nėra naujausias modelis su viskuo suklijuotu ir neišardoma konstrukcija, galite pabandyti jį išardyti. YouTube pilna instrukcijų beveik kiekvienam modeliui. Pagrindinė užduotis – patekti vidun ir patikrinti, kiek toli skystis prasiskverbė.
Išardę kompiuterį, ieškokite korozijos žymių – žalsvų ar baltų nuosėdų ant metalinių dalių. Jei matote tokių požymių, reikės valyti. Izopropilo alkoholis (ne mažiau kaip 90% koncentracijos) ir minkštas šepetėlis – jūsų geriausieji draugai. Švelniai nuvalykite visas įtartinas vietas.
Tačiau jei kalbame apie brangų MacBook ar kitą premium klasės įrenginį, kurio garantija dar galioja, geriau kreiptis į profesionalus. Taip, tai kainuos, bet bent jau turėsite garantiją dėl atlikto darbo. Be to, serviso centrai turi specialią įrangą, pavyzdžiui, ultragarsinius vonias, kurios gali nuvalyti komponentus daug efektyviau nei jūs namuose.
Kaina už profesionalų aplietų nešiojamųjų remontą paprastai svyruoja nuo 50 iki 300 eurų, priklausomai nuo žalos masto. Jei reikia keisti motininę plokštę, suma gali viršyti ir 500 eurų. Tokiu atveju verta pagalvoti, ar nepigu tiesiog nusipirkti naują kompiuterį.
Kokie komponentai kenčia dažniausiai
Ne visi nešiojamojo komponentai vienodai jautrūs vandeniui. Klaviatūra paprastai nukenčia pirmoji – ji tiesiogiai kontaktuoja su skysčiu. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų klaviatūrą galima pakeisti atskirai, ir tai nekainuoja kosmoso pinigų.
Motininė plokštė – štai kur slypi tikroji problema. Jei skystis pasiekia šį komponentą ir sukelia trumpąjį jungimą, remonto sąskaita gali būti milžiniška. Kartais pigiau nusipirkti naują kompiuterį nei keisti motininę plokštę.
Ekranas paprastai išlieka saugus, nebent skystis buvo išlietas iš viršaus ir nutekėjo už ekrano rėmelio. Bet tai retas atvejis. Dažniausiai vanduo lieka apatinėje dalyje, kur yra klaviatūra ir pagrindiniai komponentai.
Baterija taip pat gali nukentėti, ypač jei ji tiesiogiai kontaktavo su skysčiu. Patinusi ar deformuota baterija – pavojingas dalykas. Jei pastebite tokius požymius, nedelsiant nutraukite visus bandymus įjungti kompiuterį ir kreipkitės į specialistus.
Kietasis diskas ar SSD, kaip minėjau anksčiau, paprastai būna santykinai saugūs. Jie yra uždarose konstrukcijose ir nebent tiesiogiai panardinsite kompiuterį į vandenį, šie komponentai turėtų išlikti nepažeisti.
Prevencija – geriau nei gydymas
Žinoma, geriausias būdas išvengti šių problemų – iš viso neaplieti kompiuterio. Skamba kaip akivaizdi tiesa, bet yra keletas praktinių patarimų, kurie gali sumažinti riziką.
Niekada nelaikykite gėrimų tiesiai šalia nešiojamojo. Aš žinau, kad tai patogu – dirbti ir gurkšnoti kavą, bet vienas neatsargus judesys gali kainuoti labai brangiai. Jei jau būtinai reikia gerti prie kompiuterio, naudokite puodelius su dangteliais ar sportinius butelius.
Apsvarstykite galimybę įsigyti silikoninę klaviatūros apsaugą. Jos kainuoja vos keliolika eurų ir gali apsaugoti nuo nedidelių išsiliejimų. Tiesa, jos ne visada patogios naudoti ir gali trikdyti vėsinimą, bet tai geriau nei sugedęs kompiuteris.
Jei dažnai dirbate kavinėse ar kitose viešose vietose, būkite ypač atsargūs. Svetimos rankos, susidūrimai, netikėti judesiai – visa tai padidina riziką. Galbūt verta investuoti į nešiojamojo krepšį su vandeniui atsparia išorine dalimi.
Draudimas – dar viena galimybė apsisaugoti finansiškai. Kai kurios draudimo kompanijos siūlo specialias nešiojamųjų kompiuterių draudimo programas, kurios apima ir atsitiktinius pažeidimus, įskaitant skysčių išsiliejimą. Jei turite brangų įrenginį, tai gali būti verta.
Kada reikia pripažinti pralaimėjimą ir eiti toliau
Kartais, nepaisant visų pastangų, kompiuterio tiesiog nebegalima išgelbėti. Kaip suprasti, kad atėjo laikas atsisakyti vilčių?
Jei po kruopštaus išdžiovinimo ir valymo kompiuteris vis tiek nerodo jokių gyvybės ženklų – neįsijungia, neužsidega jokie indikatoriai, nieko nevyksta – tai blogas ženklas. Galite pabandyti išmontuoti bateriją ir bandyti įjungti tik su maitinimo laidu, bet jei ir tai nepadeda, greičiausiai motininė plokštė sugadinta negrįžtamai.
Keistas kvapas, dūmai ar kibirkštys įjungimo metu – akivaizdūs signalai, kad reikia nedelsiant viską išjungti ir daugiau nebandyti. Tokie simptomai reiškia rimtus trumpuosius jungimus ar net gaisro pavojų.
Jei kompiuteris įsijungia, bet veikia nestabiliai – nuolat išsijungia, ekranas mirguliuoja, klaviatūra veikia tik iš dalies – situacija dviprasmiška. Galite pabandyti dar kartą viską išvalyti, bet jei problemos išlieka, greičiausiai žala yra per didelė.
Ekonominis aspektas taip pat svarbus. Jei remonto kaina viršija 60-70% naujo panašaus kompiuterio kainos, tikriausiai prasmingiau investuoti į naują įrenginį. Ypač jei jūsų kompiuteris jau kelių metų senumo – naujas modelis bus galingesnis, efektyvesnis ir turės garantiją.
Bet net jei pats kompiuteris nebepagydomas, nepamirškite apie kietąjį diską. Dažniausiai jis išlieka sveikas ir galite išsaugoti visus savo duomenis. Tai bent jau sumažina skausmą nuo prarastos įrangos.
Aplietų nešiojamųjų kompiuterių gelbėjimas nėra tikslus mokslas. Kiekviena situacija unikali, ir rezultatas priklauso nuo daugelio faktorių – skysčio tipo, kiekio, reakcijos greičio, kompiuterio modelio. Svarbiausia – neskubėti, nepanikuoti ir sekti pagrindinius saugumo principus. Kartais įrenginį pavyksta išgelbėti net iš, atrodytų, beviltiškų situacijų. O kartais net nedidelis išsiliejimas gali sukelti rimtų problemų. Vienintelis būdas sužinoti – tinkamai išdžiovinti, kruopščiai išvalyti ir tik tada, kai esate tikri, kad viskas sausa, atsargiai pabandyti įjungti. Ir atminkite – jei abejojate savo gebėjimais, geriau palikti šį darbą profesionalams. Kartais keliasdešimt eurų už konsultaciją gali sutaupyti šimtus eurų būsimų remonto išlaidų.
