Kada kompiuteris pradeda rodyt amžiaus ženklus
Kiekvienas esame tai patyręs – kompiuteris, kuris dar prieš metus veikė sklandžiai, staiga pradeda lėtėti, programos kraunasi amžinybę, o naršyklėje atidarius kelias korteles jau girdisi ventiliatoriaus ūžesys. Pirmoji mintis dažniausiai būna: „Reikia naujo kompiuterio”. Bet ar tikrai?
Kompiuterių modernizavimas – tai tema, kuri kelia daug diskusijų tiek tarp technologijų entuziastų, tiek tarp paprastų vartotojų. Vieni tvirtina, kad geriau nusipirkti naują, kiti įsitikinę, jog keletas komponentų atnaujinimų gali pratęsti įrenginio gyvenimą dar keliems metams. Tiesa, kaip dažnai būna, slypi kažkur per vidurį, ir labai priklauso nuo konkrečios situacijos.
Pirmiausia verta suprasti, kad ne kiekvienas senas kompiuteris yra geras kandidatas modernizavimui. Jei jūsų kompiuteriui jau dešimt metų, procesorius turi du branduolius, o pagrindinė plokštė palaiko tik DDR2 atmintį – modernizavimas greičiausiai neapsimokės. Tokiu atveju geriau pradėti nuo nulio. Tačiau jei jūsų įrenginiui tik 3-5 metai, tai visai kita istorija.
Kur prasideda modernizavimo prasmė
Modernizavimo ekonominė logika paprasta – jei galite už 150-300 eurų pratęsti kompiuterio gyvenimą dar 2-3 metams, tai beveik visada apsimoka. Naujas vidutinės klasės kompiuteris kainuoja nuo 600 eurų, o jei kalbame apie žaidimų ar darbo stotis – ir žymiai daugiau.
Pats populiariausias ir efektyviausias modernizavimas – SSD disko įdiegimas vietoj seno HDD. Tai pokyčis, kurį pajusite akimirksniu. Sistema, kuri anksčiau kraudavosi minutę ar ilgiau, dabar pasileis per 10-15 sekundžių. Programos atsidaro beveik momentaliai, failai kopijuojasi žymiai greičiau. 500 GB SSD diskas kainuoja apie 40-60 eurų, o greičio skirtumas lyginant su senu mechaniniu disku – kaip dangus ir žemė.
Antrasis populiariausias atnaujinimas – operatyviosios atminties (RAM) didinimas. Jei jūsų kompiuteryje yra 4 GB RAM, tai šiuolaikinėms užduotims tikrai per maža. Net paprastas naršymas internete su keliais atvirais langais gali suėsti 3-4 GB. Padidinimas iki 8 GB ar 16 GB žymiai pagerins sistemos veikimą, ypač jei dirbate su keliais programomis vienu metu. Atminties kaštai priklauso nuo tipo ir greičio, bet paprastai 8 GB modulis kainuoja apie 30-50 eurų.
Vaizdo plokštė – investicija su klaustukais
Su vaizdo plokštės keitimu reikalai sudėtingesni. Jei žaidžiate žaidimus ar dirbate su grafika, vaizdo plokštės atnaujinimas gali būti prasmingas. Bet čia svarbu įvertinti kelis dalykus.
Pirma, ar jūsų procesorius nebus „butelio kaklelis”? Jei turite seną dviejų branduolių procesorių ir įdiegsite naujausią vaizdo plokštę už 500 eurų, procesorius tiesiog nespės apdoroti duomenų pakankamai greitai, ir brangios vaizdo plokštės potencialas liks neišnaudotas. Antra, ar jūsų maitinimo blokas pakankamai galingas? Modernios vaizdo plokštės gali reikalauti 500-750 W maitinimo bloko. Trečia, ar telpa į korpusą? Kai kurios šiuolaikinės vaizdo plokštės yra tikri milžinai.
Vaizdo plokštės kainuoja labai įvairiai – nuo 150 eurų už bazines iki 1500 eurų ir daugiau už aukščiausios klasės modelius. Jei jūsų tikslas – žaisti šiuolaikinius žaidimus vidutinėse nustatymuose, pakaks 250-350 eurų vaizdo plokštės. Bet jei kompiuteris senas, gali būti, kad teks keisti ir maitinimo bloką, o tai dar +60-100 eurų.
Procesoriaus keitimas – kai reikalai tampa rimti
Procesoriaus keitimas – tai jau rimtesnis žingsnis. Problema ta, kad dažnai negalite tiesiog įdėti naujo procesoriaus į seną pagrindinę plokštę. Procesorių lizdai (socket) keičiasi, ir naujesni procesoriai tiesiog fiziškai netinka į senesnes plokštes.
Be to, net jei lizdas tinkamas, gali prireikti BIOS atnaujinimo, o kartais senesnės plokštės tiesiog nepalaiko naujesnių procesorių. Tai reiškia, kad keičiant procesorių dažnai tenka keisti ir pagrindinę plokštę, o tai jau beveik naujo kompiuterio surinkimas.
Yra išimčių – jei turite santykinai naują pagrindinę plokštę, bet įdėjote pigesnį procesorių, vėliau galite jį pakeisti galingesniu tos pačios kartos modeliu. Pavyzdžiui, jei turite Intel i3 10-osios kartos procesorių, galite jį pakeisti i5 ar i7 tos pačios kartos modeliu be kitų komponentų keitimo.
Nešiojamieji kompiuteriai – ribotų galimybių zona
Su nešiojamaisiais kompiuteriais situacija žymiai sudėtingesnė. Daugelyje modelių procesorius ir vaizdo plokštė yra prilituoti prie pagrindinės plokštės, todėl jų pakeisti neįmanoma. Lieka tik kelios modernizavimo galimybės.
RAM atnaujinimas dažniausiai įmanomas, nors kai kuriuose ultraplotuose modeliuose ir atmintis būna prilituota. Jei jūsų nešiojamasis turi keičiamus atminties modulius, tai tikrai verta padaryti. Skirtumas tarp 4 GB ir 16 GB yra milžiniškas.
SSD disko įdiegimas arba keitimas į didesnį/greitesnį taip pat dažniausiai įmanomas. Daugelis nešiojamųjų turi M.2 lizdą arba standartinį 2.5 colio disko skyrelį. Tai paprasčiausia ir efektyviausia modernizavimo forma nešiojamiesiems.
Kai kuriuose senesniuose žaidimų nešiojamuosiuose galima pakeisti vaizdo plokštę, bet tai reti atvejai, ir procedūra gana sudėtinga. Paprastai tai neapsimoka nei finansiškai, nei laiko atžvilgiu.
Programinė pusė – nemokamas greičio didinimas
Prieš investuojant į naujus komponentus, verta išbandyti programinį „modernizavimą”. Kartais kompiuteris lėtėja ne dėl aparatūros senėjimo, o dėl užterštos sistemos.
Windows perkrovimas iš naujo gali padaryti stebuklų. Per metus ar dvejus sistemoje susikaupią daugybė nereikalingų programų, laikinųjų failų, registrų įrašų. Švari operacinės sistemos instaliacija grąžina kompiuterį į pradinę būseną. Tik nepamirškite pasidaryti atsarginių kopijų!
Antivirusinė programa irgi gali būti lėtėjimo priežastis. Kai kurios antivirusinės programos yra tikri resursų rijikai. Kartais užtenka pakeisti antivirusinę programą į lengvesnę arba pasikliauti integruota Windows Defender, kuri pastaraisiais metais tapo visai konkurencinga.
Paleisties programų valymas – dar vienas paprastas būdas pagreitinti sistemą. Daugelis programų automatiškai įsidiegia į paleistį ir veikia fone, net kai jų nenaudojate. Išjunkite tas, kurių nereikia, ir sistema kausis greičiau bei veiks sklandžiau.
Kada geriau nusipirkti naują
Yra situacijų, kai modernizavimas tiesiog neturi prasmės. Jei jūsų kompiuteris senesnis nei 7-8 metai, greičiausiai geriau investuoti į naują. Senosios technologijos ne tik lėtesnės, bet ir energetiškai neefektyvios – naujas kompiuteris gali būti galingesnis ir tuo pačiu metu vartoti mažiau elektros.
Jei reikia keisti daugiau nei tris pagrindinius komponentus (procesorių, pagrindinę plokštę, atmintį, vaizdo plokštę), tai jau beveik naujo kompiuterio surinkimas. Tokiu atveju geriau pradėti nuo nulio ir gauti visur naujus komponentus su garantija.
Kai kompiuteris pradeda rodyti aparatūros gedimų ženklus – atsitiktinai išsijunginėja, mėlynieji ekranai, keisti garsai – tai gali būti ženklas, kad sistema artėja prie savo galo. Modernizavimas tokiu atveju – tai pinigų metimas į bedugnę.
Taip pat verta pagalvoti apie savo poreikius. Jei jūsų darbo pobūdis pasikeitė ir dabar reikia žymiai galingesnio kompiuterio, gali būti, kad modernizavimas nesuteiks reikiamo našumo šuolio. Pavyzdžiui, jei pradėjote dirbti su video montažu ar 3D modeliavimu, o turite seną biuro kompiuterį – geriau investuoti į naują, specialiai tokioms užduotims pritaikytą sistemą.
Kaip priimti protingą sprendimą
Taigi, grįžkime prie pagrindinio klausimo – ar verta modernizuoti kompiuterį? Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių, kuriuos verta atidžiai įvertinti.
Pirmiausia, įvertinkite savo kompiuterio amžių ir būklę. 3-5 metų kompiuteris – puikus kandidatas modernizavimui. 6-7 metų – priklauso nuo komponentų. Vyresnis nei 8 metai – greičiausiai geriau naujas.
Antra, apskaičiuokite modernizavimo kaštus. Jei SSD diskas ir RAM atnaujinimas kainuos 100-150 eurų, tai beveik visada apsimoka. Jei planuojate keisti procesorių, pagrindinę plokštę, atmintį ir vaizdo plokštę už 500-600 eurų – pagalvokite, ar nevertėtų tiesiog nusipirkti naujo.
Trečia, būkite realistai dėl savo poreikių. Jei naudojate kompiuterį tik naršymui internete, dokumentų redagavimui ir filmų žiūrėjimui, jums nereikia galingiausios sistemos. SSD diskas ir 8 GB RAM padarys stebuklus net su senu procesoriumi. Bet jei žaidžiate naujausius žaidimus ar dirbate su reikliais projektais, gali prireikti rimtesnių investicijų.
Galiausiai, nepamirškit, kad modernizavimas – tai ne tik pinigų klausimas. Tai dar ir galimybė pratęsti įrenginio gyvenimą, sumažinti elektroninių atliekų kiekį ir išmokti kažko naujo apie kompiuterių veikimą. Daugeliui žmonių komponentų keitimas tampa įdomiu hobiu ir galimybe geriau suprasti technologijas, kuriomis naudojamės kasdien.
